[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Charles Aznavour

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Charles Aznavour (2013 m.)
Fotografija su dainininko atvaizdu Tuniso spaudoje (1956 m.)

Charles Aznavour (liet. Šarlis Aznavuras, 1924 m. gegužės 22 d., Paryžiuje – 2018 m. spalio 1 d., Murjesas) – armėnų kilmės prancūzų dainininkas, daugiau nei tūkstančio dainų autorius, aktorius, visuomenės veikėjas[1].

Dainininkas, kurio tikrasis vardas yra Shahnour Vaghinag (Vaghenagh) Aznavourian (liet. Šahnuras Varinagas Aznavurianas), gimė Paryžiuje 1924 metų gegužės 22 dieną, armėnų imigrantų šeimoje[2].

Ch. Aznavouro tėvai iš turkų Osmanų imperijos pabėgo dėl tuomet vykdytų armėnų žudynių ir atvyko į Paryžių, kur laukė vizos vykti į Jungtines Valstijas. Vizos šeima negavo, tad įsikūrė Prancūzijoje.

Būdamas penkerių, busimasis dainininkas grojo žiūrovams smuiku, o devynerių debiutavo scenoje – šoko rusų liaudies šokius. Dainuoti taip pat pradėjo vaikystėje – Sen Severeno bažnyčios kapeloje. Kai berniukui sukako trylika, Odeono teatre pjesėje „Margo“ jis vaidino mažą Henriką IV.

Ch. Aznavouras anksti paliko mokyklą.

Po Antrojo pasaulinio karo jis ėmė bendradarbiauti su kita prancūzų legenda Edith Piaf, kaip jos vadybininkas ir dainų kūrėjas. Ch. Aznavouras su E. Piaf gyveno aštuonerius metus.

1960 m. jis gavo Kanų festivalio prizą už vaidmenį Andrė Kajato filme „Rytoj mano eilė", Taip pat jis filmavosi juostose „Šaukite į pianistą", „Velnias ir dešimt įsakymų", „Skardinis būgnas“, „Skrybėlininko vaiduokliai“, „Edita ir Marselis“. Apskritai Ch. Aznavouras yra vaidinęs 60-yje filmų, O vienoje juostoje – „Yiddish Connection" – Aznavuras buvo ne tik aktorius, bet ir scenaristas.

1965 m. Paryžiaus scenoje jis pastatė miuziklą „Monsieur Carnaval" („Mesjė Karnavalas“). Būtent tada publika pirmą kartą išgirdo pačią žinomiausią muzikanto dainą – „La bohеme" („Bohema"). 1969 m. Amerikos autorių ir kompozitorių asociacija Aznavurą apdovanojo specialiu prizu už dainą „Hier encore", o Prancūzijoje už šią kompoziciją jam buvo įteiktas La Mеdaille Vermeil.

1997 m. 73-ejų metų Aznavuras buvo pripažintas geriausiu metų dainininku Prancūzijoje ir gavo Victoires de la Musique apdovanojimą.

Kartu su žmona ir trimis vaikais gyveno Šveicarijoje, ant Ženevos ežero kranto.