Žydačivas
Žydačivas ukr. Жидачів | |
---|---|
Medinė Šv. Boriso ir Šv. Glebo cerkvė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Lvovo sritis |
Rajonas | Žydačivo rajonas |
Gyventojų | 10 962 |
Plotas | 13,4 km² |
Tankumas | 818 žm./km² |
Altitudė | 261 m |
Vikiteka | Žydačivas |
Žydačivas (ukr. Жидачів) – miestas vakarų Ukrainoje, Lvovo srityje, į pietus nuo Lvovo, prie Stryjaus upės (netoli santakos su Dniestru); rajono centras. Geležinkelio stotis, plentai į Ternopilį, Haličą, Stryjų.
Yra senovės rusų piliakalnio ir pilies (XII–XIV a.) liekanos, Kristaus Prisikėlimo cerkvė su stebuklinga laikoma Dievo Motinos ikona (1402 m.), katalikų bažnyčia ir kitas ATR laikų architektūros paveldas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žydačivas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1164 m. (kaip Удеч ar Зудечев). 1393 m. suteikta Magdeburgo teisė, tuo metu tapo vienu svarbiausių Galicijos miestų. 1301 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia. 1387 m. karalius Jogaila bažnyčiai padovanojo Rogozno kaimą, o 1415 m. Švitrigaila (nuo 1403 m. šio krašto valdovas) pasirūpino bažnyčios puošyba. 1602 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia. 1676 m. netoli Žydačiovo vyko mūšis tarp Jono Sobieskio ATR kariaunos ir Ibrahimo Šaitano turkų pajėgų.
1939 m. tapo rajono centru, atkurtas miesto statusas. TSRS laikais plėtota popieriaus ir kartono pramonė.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 149