Šaulys (žvaigždynas)
Šaulys (Sagittarius, Sgr) – 15-as pagal dydį pietinio pusrutulio ryškus žvaigždynas Paukščių Take.[1] Lietuvoje vasaros mėnesiais neaukštai pakylantis virš horizonto.[2] Žvaigždyne yra mūsų Galaktikos centras (A Sgr, galbūt juodoji skylė), taip pat žiemos saulėgrįžos taškas.
Šumerai su šiuo žvaigždynu siejo karo dievą Nergalą. Babiloniečiams tai buvo dievas Pabilsagas (helenizmo laikais vaizduotas kaip kentauras, kai kada su skorpiono uodega)[3]. Arabai įžiūrėjo pulkelį stručių, atėjusių atsigerti iš dangiškos upės Paukščių Tako, egiptiečiai – liūtą, kinai – tigrą, indai – arklį. Žvaigždyne yra Lagūnos, Omegos ir Trišakio ūkai, kurie aiškiai matomi pro žiūronus.
Ryškiausios žvaigždės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kaus Australis – ε Sgr 1m,79
- Sadira – σ Sgr 2m,05
- Ascela – ζ Sgr 2m,60
- Kaus Media – ε Sgr 2m,72
- Kaus Borealis – λ Sgr 2m,81
- Albaldahas – π Sgr 2m,88
Kiti objektai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Padrikieji spiečiai M 21, M 23, M 24, M 25
- Kamuolinis spiečiai M 22, M 28, M 55 (viso priskaičiuojama apie 30);
- Difuziniai ūkai M 8 (Lagūnos), M 17 (Omega), M 20 (Trilypis).
Mitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senuosiuose žvaigždėlapiuose žvaigždynas vaizduojamas kaip kentauras šaunantis iš lanko, dažniausiai siejamas su Cheironu.
Zodiako ženklas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Sagittarius“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Šaulys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 147. ISBN 978-0-292-70794-8.
| |||||