Grenada

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Grenada

angl. Grenada


Vėliava	Herbas

Himnas: „Sveikiname Grenadą“

Grenada žemėlapyje

Valstybinė kalba

anglų

Sostinė

Sent Džordžas

Didžiausias miestas

Sent Džordžas

Valstybės vadovai
• Karalius
• Generalgubernatorius
• Ministras pirmininkas

Karolis III
Cécile La Grenade
Keith Mitchell

Plotas
• Iš viso
• % vandens

348,5 km² (185)
1,6

Gyventojų
• 2021
• Tankis

124 610 (179)
357,56 žm./km² (41)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2009 (progn.)
1,103 mlrd. $ (-)
10 712 $ (-)

Valiuta

Rytų Karibų doleris (XCD)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC-4
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1974 m. vasario 7 d.

Interneto kodas

.gd

Šalies tel. kodas

1-473

Grenada – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje. Grenada pietryčiuose ribojasi su Trinidadu ir Tobagu, pietvakariuose su Venesuela ir šiaurės rytuose su Sent Vinsentu ir Grenadinais.

Grenada taip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, nes būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje.

Grenada užima 344 km² plotą, joje gyvena apie 110 000 gyventojų. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Sent Džordžas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Grenados istorija.

Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos.

Priešistoriniais laikais Grenados raidą nulėmė tautų iš Venesuelos pakrantės kraustymaisi Karibų salose. Pieš mūsų erą čia gyveno Ortiroidų kultūros atstovai, o nuo mūsų eros pirmųjų amžių Grenadą apgyvendino žemdirbiai, tikriausiai kalbėję aravakų kalbomis – saladoidai, barankoidai, galiausiai ostionoidai. Apie XIV a. į salą atsikėlė indėnai karibai, kurie asimiliavo vietos aravakus. Jie salą vadino Camahogne.

Karibų indėnų gyvenamą salą 1498 m. atrado Kristupas Kolumbas, ir ji oficialiai paskelbta Ispanijos Vakarų Indijų dalimi, tačiau ispanai jos neapgyvendino dėl aršaus karibų pasipriešinimo. Tik XVII a. (1650 m.), po karų su vietiniais gyventojais, Grenadą kolonizavo prancūzai, kurie čia įkūrė cukranendrių plantacijas ir atvežė daugybę vergų iš Afrikos, o vietinius karibus išnaikino. Taip Grenada tapo Prancūzijos Vakarų Indijų dalimi, svarbiausia jos sala. Prancūzų statytas Sent Džordžas (pranc. Fort Royal) buvo vienintelis natūralus prancūzų uostas Karibuose.

1763 m. salą iš prancūzų perėmė Britų Imperija ir prijungė prie Britų Vakarų Indijų. Nuo 1833 m. ji buvo administruojama kaip Britų Priešvėjinių salų kolonijos dalis, nuo 1958 m. – kaip Vakarų Indijų Federacijos dalis. Šiai suirus, 1962 m. Grenada vėl tapo atskira kolonija. 1967 m. britai suteikė Grenadai vidaus savivaldą, o 1974 m. – nepriklausomybę.

Netrukus šalyje prasidėjo vidiniai konfliktai, remiami Kubos ir Tarybų Sąjungos. 1979 m. į valdžią atėjo Maurice Bishop vadovaujami kairieji, siekę paversti Grenadą socialistine šalimi. 1983 m. įvykus nesutarimams tarp partijos linijų, pasinaudodama neramumais į Grenadą armiją įvedė JAV, siekdama atkurti stabilumą. Tai buvo vienas paskutiniųjų JAV bandymų karine jėga kištis į kitų valstybių reikalus Lotynų Amerikoje, susilaukęs didžiulės kritikos, kaip tarptautinės teisės pažeidimas.

Nuo 1983 m. Grenados valdyme vyrauja dešinieji. Šalis sparčiai vysto žemės ūkį (tapdama antrąja pasaulyje muskato augintoja) ir turizmą.

1974 m. gegužės 1 d. Grenada prisijungė prie Karibų bendrijos, 1981 m. birželio 18 d. – prie Rytų Karibų valstybių organizacijos, o 1985 m. sausį – prie Regioninės saugumo sistemos.

2004 m. salą nusiaubė uraganas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Grenados politinė sistema.

Valstybė priklauso Tautų Sandraugai. Vadovas – karalius Karolis III, kuriam atstovauja generalgubernatorius Carlyle Glean. Vykdomoji valdžia priklauso generalgubernatoriaus skiriamam ministrui pirmininkui. Parlamentą sudaro generalgubernatoriaus bei opozicijos lyderio skiriamas Senatas ir tiesiogiai renkami Atstovų Rūmai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Grenados administracinis suskirstymas.

Grenada yra dalinama į 6 parapijas:

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Grenados geografija.

Grenadą sudaro tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno į šiaurę nuo Trinidado ir Tobago esančiam Mažųjų Antilų salynui priklausanti Grenados sala (311 km²) bei šiaurinės Grenadinų grupės salos (didžiausia – Karioka, 34 km²).

Salos vulkaninės kilmės, horstinės, derlingos. Grenadoje yra daug ugnikalnių ir kalnų. Aukščiausias salos taškas yra stratovulkanas Šv. Katerinos kalnas, kurio aukštis siekia 840 m. Kelios mažos upės, sudarydamos daug krioklių, išteka iš kalnų ir įteka į Karibų jūrą ir Atlanto vandenyną. Salas dengia drėgnieji visžaliai miškai.

Klimatas – subekvatorinis, jūrinis. Vidutinė mėnesio temperatūra 25–28 °C. Per metus iškrenta virš 1500 mm kritulių.^[1] Grenada dažnai patenka į įvairių Atlanto vandenyno uraganų kelią. Patys naujausi uraganai, smarkiai nuniokoję šalį, buvo 2004 m. uraganas Ivanas (jo metu žuvo 39 žmonės) ir 2005 m. uraganas Emilija.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Grenados ekonomika.

Žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Auginami kokosai, įvairūs prieskoniai, bananai. Yra tekstilės pramonė. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV ir Trinidadas ir Tobagas.

Svarbią dalį šalies ekonomikoje turi ir turizmas. Visoje saloje plečiami ir gerai prižiūrimi paplūdimiai, rengiamos įvairių vandens sporto šakų varžybos. Turizmas labai sparčiai pradėjo plėstis, kai sostinėje Sent Džordže buvo pastatytas kruizinių laivų uostas. Per 2007–2008 m. vasaros sezoną miestą aplankydavo iki 4 kruizinių laivų per dieną. 3 km ilgio Sent Džordžo paplūdimys vadinamas vienas gražiausių pasaulyje ir dažnai patenka į geriausių pasaulio paplūdimių dešimtukus.

Grenada geriausiai pasiekiama per Mauriso Bišopo oro uostą ir Sent Džordžo uostą.

Eksportas

Grenada dar vadinama prieskonių sala, nes yra stambus prieskonių, tarp jų – cinamono, gvazdikėlių, imbiero tiekėjas. Pagrindinis eksporto produktas – muskato riešutas – šalies vėliavoje simbolizuoja šios valstybės ūkį. Grenada – antroji pagal dydį muskato tiekėja pasaulinei rinkai (po Indonezijos). Greta prieskonių svarbūs eksporto produktai yra bananai, cukranendrių cukrus, kakava.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Grenados demografija.

Apie 80 % Grenados gyventojų sudaro iš Afrikos atvežtų vergų palikuonys. Likusieji indų bei europiečių kilmės.

Kaip ir dauguma Karibų jūros salų, Grenada turi problemų su emigracija. Daug čia gimusių jaunų žmonių išvažiuoja iš salos tęsti savo gyvenimo kitur. Pačios populiariausios Grenados emigrantų vietos yra Niujorkas, Torontas, Jungtinė Karalystė ir Monrealis.

Absoliuti dauguma (99,8 %) salos gyventojų išpažįsta krikščionybę (katalikai 44,6 %, anglikonai 11,5 %, sekmininkai 11,3 %, septintosios dienos adventistai 10,5 %, baptistai 2,9 %).

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Grenados kultūra.

Prancūzų kultūros įtaka Grenados kultūrai ne tokia ryški, kaip kitose Karibų jūros salose, bet šalyje vis tik yra nemažai prancūziškų pavardžių ir vietovardžių, o kasdieninėje, Grenados kreolų, kalboje vartojama daug prancūzų kalbos ir vietos dialekto arba patva (Antilų kreolų) žodžių. Yra nuo XVIII a. išlikusios prancūzų architektūros. Prancūzų kultūros įtaka labiau pastebima patiekaluose ir maisto gaminimo būduose, kurie primena Naujojo Orleano virtuvę. Salos kultūrą ypač lėmė grenadiečių afrikinės šaknys, bet virtuvėje galima pastebėti ir indų bei Karibų jūros regiono indėnų įtakos.

Maistas nėra vienintelis Grenados kultūros aspektas. Ne mažiau reikšmės teikiama muzikai, šokiams ir šventėms. Kasmetinėse Grenados šventėse vyrauja soka, kalipsas ir regis. Pastaraisiais metais jaunimo tarpe populiarėja repo muzika. Taip pat saloje auga zuko populiarumas. Nemažą įtaką įvairiems Grenados kultūros aspektams turi ir Afrikos bei Karibų jūros regiono indėnų kultūrinis paveldas.

Kaip ir kitose Karibų jūros salose, nacionalinė ir populiariausia sporto šaka yra kriketas.

Svarbus Grenados kultūros aspektas yra pasakojimas. Pasakose labiausiai pastebima Afrikos ir Prancūzijos kultūrų įtaka.