Babruiskas
| Babruiskas bltr. Бабруйск, rus. Бобруйск | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Mogiliavo sritis
|
| Rajonas | Babruisko rajonas |
| Įkūrimo data | 1387 m. |
| Gyventojų | 218 271 |
 Vikiteka |
Babruiskas |
| Kirčiavimas | Babrùiskas |
Babruiskas arba Bobruiskas (bltr. Бабруйск) – miestas prie Berezinos upės, apie 115 km į pietvakarius nuo Mogiliavo, Mogiliavo sritis, Baltarusija, Babruisko rajono centras. Balneologinis kurortas. 220 500 gyv. (2007 m.).
Mieste yra 3 teatrai, kraštotyros muziejus.
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1387 m., kai Lietuvos didysis kunigaištis Jogaila ir kunigaikštis Skirgaila patvirtino dar XIV a. pirmoje pusėje Babruisko apylinkes užvaldžiusių Lietuvos didžiojo kunigaiščio Algirdo ir Kęstučio susitarimą dėl jų (ir pajamų iš jų) pasidalijimo per pusę – į Vilniaus ir Trakų dalis, kurias valdė atskiri kunigaikščių vietininkai ir vadinamieji senoliai. Toks pasidalijimas išsilaikė iki XVI a. antrosios pusės. XIV a. – XVIII a. Babruiske stovėjo pilis. 1502–1503 m. miestą nusiaubė Krymo totoriai, 1506 m. per Glinskio maištą ne kartą buvo apsupę maištininkai. XVI a. Babruiskui suteiktos Magdeburgo teisės, nuo 1565 m. seniūnijos centras. Iš pradžių priklausė didiesiems kunigaikščiams, vėliau didikų Radvilų, Goštautų, bajorų Tryznų giminėms. XVI a. – XVII a. išsiplėtė, 1620 m. Babruiske buvo 15 gatvių, 409 kiemai, malūnas, cerkvė, bažnyčia, miestą juosė medžio ir žemių sutvirtinimų gynybinė siena. Pernu vaivada ir Babruisko seniūnas Petras Stanislovas Tryzna į miestą 1623 m. iš Nesvyžiaus pasikviečia jėzuitus, kurie prie jo dvaro įsteigia misiją. Šis didikas taip pat fundavo Babruiske 1615 m. iškilusią jėzuitų Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. 1630 m. įkurta Babruisko jėzuitų rezidencija, kuri veikė iki XVIII a. pabaigos. Per XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karus su Maskva ir švedais, per kazokų sukilimą Babruiskas smarkiai nusiaubtas. 1681 m. į Babruiską po karų sugrįžę jėzuitai atidarė savo mokyklą, o 1686 m. mieste įsteigė špitolę. 1708 m. miestas gerokai nukentėjo Šiaurės karo metu. 1738 m. Babruiske jėzuitai atidarė vaistinę.
1793 m. Babruiskas prijungtas prie Rusijos imperijos, nuo 1795 m. tapo apskrities centru. 1810 m. buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies vietoje pastatytoje tvirtovėje rusų įgula 1812 m. atlaikė keturių mėnesių prancūzų apsiaustį. Nuo 1924 m. rajono, 1924–1930 m. ir apygardos, 1944–1954 m. ir srities centras. Per nacių okupaciją Babruiske ir apylinkėse išžudyta apie 40 000 žmonių.
Pavadinimo kilmė
Miesto pavadinimas kilęs nuo nedidelio Babrujkos upelio, kuris vardą gavo pagal baltarusių k. žodį бобр – „bebras“.
Ekonomika
Yra upių uostas, geležinkeliai į Asipovičius, Žlobiną, Akciabrskį; plentai į Minską, Gomelį, Mogiliavą, Kalinkavičius, Slucką. Išvystyta medienos, mašinų (žemės ūkio mašinų, automobilių ir traktorių detalių bei agregatų, svarstyklių), statybinių medžiagų (gelžbetonis, stambiaplokščių konstrukcijų), medžio apdirbimo, baldų, faneros, odos, kailių, trikotažo, siuvimo, avalynės, maisto (konservų, aliejaus) pramonė, veidrodžių, meno dirbinių gamyba.
Kultūra, švietimas
Yra 4 technikumai. 3 teatrai. Liaudies kūrybos, kraštotyros muziejai.[1]
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1861 m. | 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1945 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m. | 2007 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 15 766 | 28 700 | 84 107 | 28 000 | 96 000 | 136 000 | 232 000 | 221 000 | 220 500 | ||
| ||||||||||
Sportas
Futbolas
- FK Babrujsk
- FK Belšina Bobrujsk
- ŽFK Bobrujčanka moterų futbolo komanda.
Šaltiniai
- ↑ Mindaugas Pažemys. Babruiskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 413 psl.