[go: up one dir, main page]
More Web Proxy on the site http://driver.im/Pereiti prie turinio

Mokslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Aristotelis buvo vienas iš pirmųjų mokslinio metodo plėtotojų.[1].

Mokslas – objektyvių žinių apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empiriškai įrodytas žinias), tiriant tikrovę. Pasak mokslo filosofo K. Popperio, mokslas – drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir dėl to yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas mokslinėse publikacijose, visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas (pvz. dėstant aukštosiose ar kitose mokyklose), perteikimas (pvz., studentams ar mokiniams). Kaip objektyvios informacijos dalis mokslas gali būti laikomas kritiškai patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį visuma. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau pažinti ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologijose. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per technologijas daro įtaką žmonijos civilizacinei ir kultūrinei evoliucijai.

Mokslas sekuliarizuotoje visuomenėje gali perimti netgi religijos funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos civilizacijos ir kultūros dalis. Žinių gauna, kaupia ir sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami techniką, mokslo infrastruktūrą bei mokslinius metodus. Per ištisus šimtmečius susiformavo ir nusistovėjo savita (daug graikų ir lotynų kalbų žodžių kilmės terminų) mokslinė kalba, terminologija, stilius.

Svarbūs renginiai yra konferencijos, stažuotės, seminarai, užtikrinantys tarptautinį bendradarbiavimą. Mokslas yra iš esmės tarptautinis.


Mokslo organizacijos

Mokslo atstovai vienijasi į įvairias organizacijas. Pagal sritį jos gali būti dalykinės (šakinės), tarpdalykinės (tarpšakinės), pagal veikimo geografiją (narystės ypatumus) – nacionalinės (pvz., Lietuvos mokslų akademija) ir tarptautinės (regioninės ir pasaulinės), pagal organizacijos teisinę formą – valstybinės ir nevyriausybinės, pagal veiklos rūšį – moksliniai institutai, mokslo įstaigos ir kt.

Mokslo sritys

Mokslo šakos, sritys gali būti išskiriamos pagal skirtingus kriterijus. Pagal tyrimo objektą ES mokslo politikoje nusistovėjusi tokia klasifikacija (su daugybe subkategorijų): fiziniai (dar kitaip vad. gamtos mokslai), biomedicinos mokslai, technologijos mokslai, socialiniai ir humanitariniai mokslai. Pagal taikomumą – fundamentalieji (kitaip – grynasis, kuriant tik naujas žinias) ir taikomieji (žinių, teorijų taikymas, tenkinant žmonijos poreikius). Klasifikavimas pagal prognozavimo galimybę plačiai paplitęs angliškai kalbančiose valstybėse, čia mokslu (angl. science) laikoma tik tokia sritis arba kryptis, kurios gauti rezultatai leidžia kurti prognozavimo teorijas. Tai negalioja, pvz., istorijai, tiriančiai vienkartinius įvykius. Humanitariniai mokslai nelaikomi mokslu, anglų kalboje taikoma sąvoka humanities arba arts and humanities. Tikslieji mokslai gali būti priešinami humanitariniams ir kartais netgi socialiniams mokslams (šiuo atveju vienas klasifikavimo kriterijų – metodika, matematiniai metodai).

Mokslo sričių ir krypčių klasifikacija:[2]

  • Technologijos mokslai
    • Elektra ir Elektronikos inžinerija
    • Statybos inžinerija
    • Transporto inžinerija
    • Aplinkos inžinerija
    • Chemijos inžinerija
    • Energetika ir termoinžinerija
    • Informatikos inžinerija
    • Medžiagų inžinerija
    • Mechanikos inžinerija
    • Matavimų inžinerija

Taip pat skaitykite

Išnašos

  1. Mitchell, Jacqueline S. (February 18, 2003). „The Origins of Science“. Scientific American Frontiers. PBS. Suarchyvuotas originalas March 3, 2003. Nuoroda tikrinta November 3, 2016. {{cite web}}: Nežinomas parametras |dead-url= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
  2. „V-1457 Dėl mokslo krypčių patvirtinimo“. e-seimas.lrs.lt. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.

Išorinės nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas mokslas