Marc Bloch
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Marc Bloch | |
---|---|
Gimė | 1886 m. liepos 6 d. |
Mirė | 1944 m. birželio 16 d. (57 metai) |
Tėvas | Gustave Blochas |
Veikla | prancūzų istorikas ir istorijos filosofas, Viduramžių Prancūzijos istorijos specialistas. |
Vikiteka | Marc Bloch |
Markas Blokas (pranc. Marc Bloch, pilnas vardas: pranc. Marc Léopold Benjamin Bloch; 1886 m. liepos 6 d. − 1944 m. birželio 16 d.) – žydų kilmės prancūzų istorikas, istorijos metodologas ir istorijos filosofas, Viduramžių Prancūzijos istorijos specialistas, vienas „Analų“ istorijos mokyklos pradininkų.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Lione, senovės Graikijos bei Romos istorijos profesoriaus Gustavo Bloko (1848−1923) šeimoje. 1904–1909 m. studijavo Paryžiuje, Leipcige ir Berlyne. Dalyvavo Pirmajame Pasauliniame kare.
1919–1936 m. dėstė Strasbūro universitete (1936 m. – ekonomikos istorijos profesorius), nuo 1929 m. kartu su Liusjenu Fevru leido daugiausia socialinės istorijos problematikai skirtą žurnalą Annales d'histoire économique et sociale („Ekonominės ir socialinės istorijos analai/metraštis“; nuo 1939 m. leistas kitais pavadinimais, trumpiau vadinamas tiesiog „Analais“ − Annales), kuris davė pradžią „Analų“ istorijos mokyklai.
1939–1940 m. („Keistojo karo“ metu) savanoriu tarnavo Prancūzijos kariuomenėje. 1944 m. suimtas ir sušaudytas nacių už rezistencinę veiklą.
Pagrindinė Bloko tyrimų sritis buvo feodalizmas. Be to, jis gilinosi ir į vad. mentalitetų istoriją, tapsiančią pagrindiniu tyrimų objektu trečiajai Analų mokyklos kartai. Ypač vertinamas Bloko indėlis plėtojant istoriografiją, – jo metodologinis veikalas „Istorijos apologija“ (Apologie pour l'histoire) laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus istorijos filosofijos darbų.
Svarbiausi veikalai:
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apologie pour l’histoire („Istorijos apologija“; parengtas 1940, išleistas 1952)
- La Société féodale („Feodalinė visuomenė“, 1939−1940)
- Les Caractères originaux de l’histoire rurale française („Svarbiausieji Prancūzijos kaimo istorijos bruožai“, 1931)
- Les Rois thaumaturges („Karaliai stebukladariai“, 1924)