panaikinti

• žr. pagr. f. panaikinti, panaikina, panaikino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: panaikinąs, panaikinantis, panaikinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: panaikinęs, panaikinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: panaikindavęs, panaikindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: panaikinsiąs, panaikinsiantis, panaikinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: panaikinamas, panaikinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: panaikintas, panaikinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: panaikinsimas, panaikinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: panaikintinas, panaikintina.
• taip pat žr. pdlv.: panaikinant, panaikinus, panaikindavus, panaikinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: panaikindamas, panaikindama.
• taip pat žr. bdn.: panaikinte, panaikintinai.
• Skiemenys: pa-nai-kin-ti

panaikinti

1. padaryti, kad išnyktų
   • Panaikinome kanapes.
2. paskelbti negaliojančiu, neveikiančiu (įstatymą, įstaigą, tarnybą ir pan.), likviduoti
   • Valstiečiai reikalavo panaikinti baudžiavą.

pa- + naikinti, naikina, naikino

• žr. pagr. f. vyr. g. panaikintas, mot. g. panaikinta.

panaikinti

1. tas, kurį panaikino

<= panaikinti, panaikina, panaikino