karš
| 1-oji linksniuotė | ||
|---|---|---|
| Linksnis Locījums |
Vienaskaita Vienskaitlis |
Daugiskaita Daudzskaitlis |
| Vardininkas Nominatīvs |
karš | kari |
| Kilmininkas Ģenitīvs |
kara | karu |
| Naudininkas Datīvs |
karam | kariem |
| Galininkas Akuzatīvs |
karu | karus |
| Įnagininkas Instrumentālis |
karu | kariem |
| Vietininkas Lokatīvs |
karā | karos |
| Šauksmininkas Vokatīvs |
karš! | kari! |
Tarimas
[taisyti]- TFA: [kàɾʃ]
Daiktavardis
[taisyti]Mažybinė forma: kariņš
Kitos formos ir sinonimai
[taisyti]- Naujoji forma: karš („karas“)
- Senoji forma: kaŗš(„karas“)
Etimologija
[taisyti]Iš baltų prokalbės *karyas, iš indoeuropiečių prokalbės *koryos, iš *ker-. Giminiškas lietuvių k. karas, dialektiniui karias, prūsų k. kargis ([karjis], „kariuomenė, pajėgos, armija“) (XVI a. tekste neteisingai užrašytas kaip kragis), karyago („kelionės“) (tai yra, „karo kelias“), viduriniosios airių k. cuire („kariuomenė, armija, pajėgos“), gotų k. 𐌷𐌰𐍂𐌾𐌹𐍃 (harjis), senovės skandinavų k. herr, vokiečių k. Heer („kariuomenė, armija“), senosios graikų k. κοίρανος (koíranos, „vadas, lyderis“) (< *koiros < *koryos).[1]
Nuorodos
[taisyti]- ↑ ^ Karulis, Konstantīns (1992), „karš“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN