meido

Jotvingių kalba


Medis

Tarimas #1

TFA: ['méi.do]

Daiktavardis #1

meido (bev. g.)

medis ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „meido“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		meido	meidy
K.		meidos	meidun̄
N.		meidu	meidoms
G.		meidon̄	meidon̄s
Įn.		meidu	meidims
Vt.	Vi.	meidzei	meidesu
	Kr.	meiduon	meiduosna
	Gr.	meidepi	meidespi
	Ar.	meiduop	meidump
Š.		meidon̄!	meidy!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

meido ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

meideiwa ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Narevo žodyne nurodyta rašyba: mejdo. Labai senas žodis. Iš baltų prokalbės *medja-, kuris sutampa su slavų prokalbės *medjā („rubežius, riba; riba tarp dviejų žemės sklypų, plotų, teritorijų“), o pirmykštė šių žodžių reikšmė buvo „esantis viduryje“. Senovėje upės, kalnai, miškų masyvai ir pan. gamtiniai objektai buvo naudojami kaip riboženkliai tarp teritorijų, todėl yra loginė sąsaja, kodėl žodis, reiškiantis „ribą“ galėjo įgauti „medžio“ reikšmę. Reikšmės kitimas: „neapibrėžta vieta, tarpinė sritis“ > „miškas“ > „medis“. Giminiškas lietuvių k. medis, medžias latvių k. mežs („miškas“), prūsų k. median („miškas“), kartu ir lenkų k. miedza („riba“), rusų k. межа (mežá, „riba“), serbų-kroatų k. međa („riba“), slovėnų k. meja („riba“), taip pat ir lotynų k. medius („vidurinis“), gotų k. 𐌼𐌹𐌳𐌾𐌹𐍃 (midjis, „vidurinis“). Tačiau skiriasi nuo latvių k. koks („medis“) bei prūsų k. garian („medis“).

Kategorijos


Merginos portretas

Tarimas #2

TFA: ['meĩ.do]

Daiktavardis #2

meido (mot. g.)

- mergina ^(lt) (sen.)
- merga ^(lt) (sen.)
  - mergina kaip jauna moteris; nevartojama kalbant apie paaugles
mergina ^(lt) (nau.)
- mergina kaip romantinė partnerė

Daiktavardžio „meido“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		meido	meidy
K.		meidos	meidun̄
N.		meidu	meidoms
G.		meidon̄	meidon̄s
Įn.		meidu	meidims
Vt.	Vi.	meidzei	meidesu
	Kr.	meiduon	meiduosna
	Gr.	meidepi	meidespi
	Ar.	meiduop	meidump
Š.		meido!	meidy!

Vartosenos pastabos

Narevo žodyne nurodyta rašyba: mejdo. Merginos reikšme šis daiktavardis yra išimtinis. Šio daiktavardžio giminė - moteriška, tačiau galūnė nurodo į bevardę giminę. Dėl šios išimties pats daiktavardis linksniuojamas lyg būtų bevardės giminės, tačiau prie jo derinamos moteriškos būdvardžių formos (pvz., mazai meidu („mažai merginai“)). Panašių atvejų yra ir lietuvių kalboje, kaip pavyzdžiui lietuvių k. dėdė. Šio žodžio linksniavime skiriasi tik šauksmininko linksnis, kuris atitinka moteriškos giminės šauksmininko linksnio sudarymą (kilmininko forma atėmus galūnę -s).

Etimologija

Skolinys nuo vidurinės vokiečių aukštaičių k. mait, žodžio maget trumpinio. Giminiškas vokiečių k. Maid („mergelė, mergina“), anglų k. maiden („mergelė“).

Kategorijos

Taip pat žiūrėkite

Moteriškoji lytis jotvingių kalba

mergus (mergaitė)	? (paauglė)	meido (mergina)	wirba (moteris)	? (senutė)