Viejė energėjė

Viejė energėjė - viejė, kāp uora košiesėnas energėjė. Apskaitiliuota, ka 1-3 pruoc. ī Žemė atēnontiuos Saulės energėjės, palėikta viejė energėjė. Viejė energėjė diel uora trėntėis palėikta uora šėloma.

Viejė energėtėka

Viejė energėtėka īr vėina ėš dėliausē sergontiu aplėnka energėtėkas ruošiu. Vieje energėjė palėkta alektras energėjė, panaduojos viejė malninčes. 2005 m. viejė energėjė sodarė 1 pruoc. (aba 58 982 MW) vėsuos sviete ėšdėrbtuos energėjės.

Viejė energėtėka Svietė

Ėnstalioutė viejė energėjuos magtīngomā svietė (MW)^[1]^[2]
Rėitīngs	Valstībe	2005	2006	Naujausė
1	Vuokėitėjė	18,415	20,622	21,283
2	Ėspanėjė	10,028	11,615	12,801
3	JAV	9,149	11,603	13,885
4	Indėjė	4,430	6,270	7,231
5	Danėjė	3,136	3,140
6	Kėnėjė	1,260	2,604	2,956
7	Italėjė	1,718	2,123
8	JK	1,332	1,963	2,293
9	Portugalėjė	1,022	1,716	1,874
10	Kanada	683	1,459	1,670
11	Prancūzėjė	757	1,567	2,100
12	Olandėjė	1,219	1,560
13	Japuonėjė	1,061	1,394
14	Austrėjė	819	965
15	Australėjė	708	817
16	Graikėjė	573	746	804
17	Airėjė	496	745	866
18	Švedėjė	510	572
19	Norvegėjė	267	314
20	Brazilėjė	29	237
21	Egėpts	145	230	580
22	Belgėjė	167	193
23	Taivans	104	188
24	Pėitu Kuorėjė	98	173
25	Naujuojė Zelandėjė	169	171	322
26	Lėnkėjė	83	153	216
27	Maroks	64	124
28	Meksėka	3	88
29	Suomėjė	82	86	107
30	Okraina	77	86
31	Kosta Rėka	71	74
32	Vengrėjė	18	61
33	Lietova	6	55
34	Torkėjė	20	51
35	Čekėjė	28	50
36	Irans	23	48
	Lėkosė Euruopa	129	163
	Lėkosė Amerėka	109	109
	Lėkosė Azėjė	38	38
	Lėkosė Afrėka ė Vėdorėnē Rītā	31	31
	Lėkosė Okeanėjė	12	12
	Vėsas sviets (MW)	59,091	74,223	79,341

Vėsos ėnstaliouts magtīngoms sodara aple 73,904 MW. Euruopuo sokoncentrouta aple 65 pruoc. vėsu svieta magtīngomo (2006 m. doumenim). Vėsam svietė viejė energėjuos panauduojėms īr pradėnie stadėjuo, bet ėgaun augėma pagēti. Nu 2000 lėgė 2006 m. svieta generoujams enerėjuos puotencėjals ėšauga 4 lėikos, nekatuos valsībies (Ėspanėjė ė Danėjė) vieja energėjė ėšdėrb aple 10 pruoc. ė daugiau valsībes energėjuos ėšdėrbėma. Svieta vieja energėjuos asuocėjacėjė pruognozou, ka 2010 metās vėsam svietė būs ėnstaliouta 160 GW vieja energėjuos puotencėjala [1].

Dėliausē ėnvestava ė vieja energėtėka Vuokėitėjė, Ėspanėjė, JAV, Indėjė ė Danėjė. Danėjė īr magtīngiause vieja torbėno ėšdėbieje, vīstontė ton srėtė nu XX omžiaus 8-uojė dešīmtmetē, kumet nosėstatė tėkslo ėšdėrbt 50 pruoc. sava alektras energėjuos ėš vieja. Danėjė īr 5-uojė vėituo vagol vieja energėjuos ėšdėrbėma, bet tėk 56-uojė vėituo vagol alektras energėjuos nauduojėma svietė. Danėjė ė Vuokėitėjė īr dėdliauses dėdliuju (nu 0,65 lėgė 5 MG) viėja torbėnu eksporoutojės sviete.

Vuokėitėjė īr dėliause vieje energėjuos ėšdėrbieja svietė (28 pruoc. svieta vieja energėjės ėšdėrbėma, kas sodara 7,3 pruoc. Vuokėitėjuos energėjuos ėšdėrbėma). Vuokėitėjuo vėik 18600 vieja torbėno, katrū dėdliuojė dalės šalėis šaiurėnie posie.

2005 metās Ėspanėjuos vėriausībe nostate tėkslo lėgė 2012 m. pasiektė 20 000 MW vieje energėjuos magtīngoma.

Viejė energėtėka Lietovuo

Lietovuos viejė alektrėnės 2008 m. sausė 1 d. Lietovuo dėrba šėtas viejė alektrėnės (magtīngoms MW)

Alektrėnė	Magtīngoms MW
Viejė alektrėnės ėš vėsa	52 MW
pajūngtas pri 110 kV pardavėma tėnkla	46
UAB „Vėjų spektras“	30
Laukžemes viejė alektrėnė	16
pajūngtas pri 0,4-10 kV pardavėma tėnkla	5,545
Antakolnėškiu VE (R.Dumšaičio ĮI)	0,250
Anuolīna VE (UAB Saulimaras)	0,250 (100+150kW)
Anožiu viejė alektrėnė (UAB Energopliusas)	2,000
Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 1 (IĮ Vėtrūna)	0,250
Lėnkėmū viejė alektrėnė NR. 2 (A.Jakubausko Deimantina)	0,250
Prīšmontiū viejė alektrėnė (UAB Kuprijus)	0,800
Seduos viejė alektrėnė (UAB Eglitana)	1,400
Skouda viejė alektrėnė (UAB Versupis)	0,160
Vīdmantū viejė alektrėnė (UAB Dalis gero)	0,630
Joragiū viejė alektrėnė (UAB Formula-Verner)	0,055
UAB Ritvida	0,245 (95+150 kW)

Lietova tor magtīnga vieja energėjės puotencėjala, panašo ė ton, katrou tor Vuokėitėjė ė Danėjė. Vagol Euruopas rekontrokcėjės ė vīstėma banka skaitliavėma pėlns Lietovuos vieja energėjės puotencėjals sodara aple 500 MW [2].

Torėms Lietovuos vieja energėjės puotencėjals nier ėšnauduojams pėlnā. 2006 metās veike 37 alektrėnės, katru magtīngoms sodare 54,94 MW (ėšnauduodjama mīzerna mažas aple 10 pruoc. puotencėjals) [3].

Dėdliuojė dalės vieja energėjės puotencėjala īr sokoncentrouta Vakaru Lietovuo (Vakaru Žemaitėjuo - Kretingas rajuonė, Skouda rajuonė, ī rinki Pluonguos ė Mažuojė Lietovuo ī rinki Klaipieduos, Koršiu Nerėjuo, Šėlotės rajuonė). Dėdliausias skaitlios vieja jiegainiu stuov Kretingas rajuonė.

Pletont vieja energėjės dėrbėma Lietovuos, vėik Lietovuos vieja energetėko asuocėjacėjė, katra bova ėkorta 2002 m. spalė 2 d. Prėinūs ėvīkūsiuo vieja energetėkas prieteliu sosėrėnkėme [4].

Šaltenē

[GWEC-1] "Global Wind Energy Council (GWEC) statistics."

[EWEA-2] "European Wind Energy Association (EWEA) statistics."

[1]

[2]